Скачать или смотреть Lodzės getas: bado, baimės ir išdavystės pasaulis

1941 m., prasidėjus karui su Sovietų Sąjunga, nacių režimas perėjo prie radikaliausio „žydų klausimo sprendimo“. Netrukus buvo priimtas sprendimas deportuoti ir Vokietijos žydus į Rytus.

Po politinių ginčų Berlyne, kuriuos aktyviai skatino propagandos ministras Josephas Goebbelsas, Hitleris 1941 m. rudenį leido pradėti deportacijas. Tūkstančiai žydų iš Hamburgo, Berlyno ir kitų miestų buvo išvežti į getus Lenkijoje bei okupuotose teritorijose – į Lodzė, Kaunas, Ryga. Dalis jų buvo sušaudyti vos atvykę.

Lodzės gete žmonės susidūrė su badu, ligomis ir nežmoniškomis gyvenimo sąlygomis. Perpildytoje teritorijoje gyveno apie 164 tūkst. žmonių, o išgyventi galėjo tik tie, kurie gavo darbą. Geto vadovas Chaimas Rumkowskis turėjo didelę galią – jis sprendė, kas dirbs, kas gaus maisto, o kas bus deportuotas.

Septyniolikmetė Lucilė Eichengreen buvo viena iš deportuotų Vokietijos žydžių. Ji patyrė badą, motinos mirtį gete ir sesers išvežimą į mirtį 1942 m. deportacijų metu į Chelmno naikinimo stovykla. Vienintelis būdas išgyventi buvo darbas ir ryšiai.

1944 m. likviduojant getą, Lucilė buvo išsiųsta į Aušvico koncentracijos stovykla. Ji išgyveno ir buvo išlaisvinta 1945 m. gegužę.

Ši istorija atskleidžia, kaip politiniai sprendimai Berlyne virto tūkstančių žmonių tragedija, kaip visuomenė tyliai stebėjo deportacijas ir kaip plona buvo riba tarp geto, bado ir dujų kamerų.

Galite prisidėti prie tokių video kūrimo
https://contribee.com/tomasambro

00:00 Lodžės getas
05:35 Vokietijos žydų deportacija
11:12 Radegasto traukinių stotis
16:19 Gyvenimo sąlygos gete
25:45 Išgyvenimas gete, deportacijos
38:58 Lucilė ir Rumkovskis