Kompozitorius Benjaminas Gorbulskis – ne tik estradinės muzikos kūrėjas

Kviečianti į pasimatymą ir ant senos palangės žydinti – tokia nemari lietuviška estrada, puikiai pažįstama ir seniems, ir jauniems. Didžiųjų estradinės scenos grandų išgarsintos dainos tebeskamba iki šiol, o daugelio jų autorius – Benjaminas Gorbulskis.

„Mėlynos gatvelės“, „Tu ateik į pasimatymą“, „Auksiniai metai“, „Jurga, Jurgita“ – tai tik kelios iš daugelio kompozitoriaus dainų. Ne veltui lietuviškos estrados tėvu tituluojamo B. Gorbulskio palikimas – daugiau kaip šeši šimtai kūrinių, tarp kurių puikuojasi ne tik Alekso Lemano, Virgilijaus Noreikos, Nelly Paltinienės atliktos dainos, bet ir operos, operetės bei muzika kino filmui „Marš, marš, tra-ta-ta!“.

Daugiau apie Kaune gimusį žydų kilmės kompozitorių pasakoja istorikas, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus Muzikos ir dailės skyriaus muziejininkas Artūras Savko.

Istorikas sako, kad 1925 metais laikinojoje sostinėje gimęs būsimasis kompozitorius muziką pamėgo labai anksti: „Jis turėjo abonementą į Valstybės teatro sezoną. Dažnai ten lankydavosi, nepraleisdavo nė vienos premjeros. Muzika jį lydėjo nuo pat jaunystės.

Mokyklą Gorbulskis baigė 1941 metais. Kai nuėjo pasiimti diplomo, paaiškėjo, kad Lietuvoje prasidėjo karas. Žmonės iki galo nesuprato, kas vyksta. Su tuo diplomu jis dar nukeliavo į kino teatrą, bet kino seansų jau neberodė. Susikrovęs daiktus laiku pasitraukė – išvyko į Rusiją.“

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, B. Gorbulskis sugrįžo į Lietuvą ir apsigyveno Vilniuje. Čia baigė Vilniaus J. Tallat-Kelpšos muzikos mokyklą, vėliau ir konservatoriją.

„Kauno muzikiniame teatre pastatyta pirmoji satyrinė opera – baigiamasis Gorbulskio darbas. Kai jį vertino, komisija paklausė, kodėl kūrinyje tiek daug neigiamų veikėjų ir nė vieno teigiamo. Jis atsakė, kad visi teigiami veikėjai sėdės salėje, todėl šiame veikale jų ir neturi būti“, – pasakoja A. Savko.

Pasak jo, kompozitorius garsėjo ne tik savo darbais, bet ir geru humoro jausmu, apie kurį Lietuvoje sklandė legendos: „Apie tai yra minima net knygose. Pasakojama, kad gavęs atlyginimą jis dažnai užsukdavo į „Neringos“ restoraną ir pasakydavo, jog visus vaišina šampanu, ir išeidavo. O per autorinius koncertus dalį jo pasisakymų reikėjo net cenzūruoti, nes jie buvo juokingi, bet neatitiko tų laikų sistemos dvasios.“

A. Savko tikina, kad būtent gebėjimas pajuokauti B. Gorbulskiui atvėrė duris ne tik į sceną, bet ir pasaulį. Istoriko teigimu, pokariu, kai iš Sovietų Sąjungos išvykti buvo ne taip paprasta, kompozitorius aplankė net dvidešimt dvi tolimas šalis, tarp jų – ir Australiją bei Japoniją. „Humoras jam ir čia padėjo. Patikrų metu ant jo kaklo pamatę pakabutį su auksine špyga muitininkai prie jo nesikabinėdavo“, – sako istorikas.

Kūrybinė komanda: Kostas Kajėnas, Lukas Karčiauskas, Ugnė Gavelytė.

Daugiau: https://www.bernardinai.lt/ant-senos-....