#1 Motokelionė per Lofotenus į Nordkapp'ą 2022. Švedija, Salstraumenas

#1 diena
Ir štai Birželio 18 d. 15:00 startas iš Joniškio į Ventspilį, kur iš kart prasideda nuotykiai. Prie kelto užkalbinu BMW motociklininką su norvegiškais numeriais, ir kaip nustembu kai jis lietuviškai man atsako. Tai buvo milijono verta pažintis, kadangi naujas draugas Saulius sužinojęs, kad aš iš taupumo užsisakiau sėdimą vietą salone, priėmė į savo kajutę ir naktį permiegojau patogioje lovoje.
Taip mums bekalbant kelionių ir gyvenimo temomis, pirmas vakaras visai neprailgo...
#2 diena
Ryte 7:00 keltas prisišvartavo Ninenshamne ir labai gražiu oru prasidėjo tranzitas per Švediją. Saulius pasuko link Norvegijos, o aš pro Stokholmą link Sioderhamn'o susitikti su Džeroldu.
Pietų Švedijos gamta niekuo neypatinga, tai liko mėgautis puikiu keliu ir oru, o 12 valandą susitikome ir jau kartu tęsėme kelionę iki Ramsele miestelio.
Pietūs Švedijos pakelės užeigoje man priminė, kodėl aš vežuosi pilną dėžę sublimatų ir kareiviškų davinių, nes 8 eurai už alų ir 22 eurai už „batoną su steiku“, man kažkaip „neekonomiškai“ 🙂
Bet nei kainos, nei trumpalaikis lietus nesugadino nuotaikos ir nuo kelto pravažiavęs 654 km Ramsele pasiekėme 17 valandą. Vėl vyriškos kalbos, Jägermeister ir vaišės....
#3 diena
Šiandien planas kirsti Švedijos - Norvegijos sieną, prie poliarinio rato susitikti su nauju kelionės draugu Aurimu ir kartu vykti prie Sorstraumeno tilto pažiūrėti didžiausių vandens sūkurių pasaulyje.
Tad ryte 9 valandą jau daiktai supakuoti ir kelionė per Laplandiją prasideda. Oras vėl puikus, temperatūra apie 14 šilumos, tik važiuok ir kaifuok. Pakeliui po truputį vešlius miškus keičia žemaūgiai reti medeliai, žolės mažėja, akmenų daugėja.
Na ir eilinis nuotykis nepriverčia labai ilgai laukti, pravažiavus kelis remontuojamus Švedijos asfalto ruožus, per daug atsipalaidavau ir į nufrezuotą kelio briauną galiniu ratu trinktelėjau ryškiai per stipriai... mintyse nusikeikiau, bet iškart nieko blogo nepajutai, tik už gerų 2-3 valandų pajutau to smūgio pasekmes: prakirsta ir nuleista galinio rato padanga.
Pakelės degalinėje apturėjau naują patirtį su Švedijos degalinėje buvusiu suspausto oro mobiliu balionu, tipo kaip su kibiru, prisileidi į balioną oro ir nešiesi pusti oro į padangą, ir taip keletą kartų... Turiu paminėti, kad „laikinai“ sutvarkius padanga ji atlaikė visą kelionę tik su vienu oro papildymu. Na dėl visa ko, kitai kelionei teks sutvarkyti rimtai.
Po pusvalanduko kelio pasiekiau Norvegijos pasienį, ten prasidėjo pirmi tuneliai bei kalnai su dar nenutirpusiu sniegu. Tik pravažiavus Mu i Rana miestelį pasigailėjau, kad neapsirengiau šilčiau, kadangi atvažiavus prie poliarinio rato buvo tik +6 laipsniai, kas labai kontrastavo su diena buvusia +14 laipsnių šiluma. Bet termo rūbai ir papildomas džemperis situaciją pagerino, o Aurimo gera draugija pakėlė nuotaiką. Artėjant prie Sorstraumeno temperatūra keliais laipsniais pakilo, tai vakare buvo visai nešalta stebėti vandens srovių dvikovą po tiltu ir susidarančius įspūdingus sūkurius.
Yra skelbiamas tvarkaraštis kada būna didžiausios vandens srovės po tiltu, mūsų atveju tas laikas buvo po 23 valandos, tai bežiūrėdami į tekantį vandenį užtrukome pora valandų ir miegoti nuėjome tik apie 2 nakties, bet ten naktis jau kaip ir ne naktis, nes visai nesutemo, o buvo šviesi poliarinė diena. Trečią dieną pravažiavus 672 km ir vakare ilgokai „papramogavus“, ryte vis tiek nesimiegojo ir 7 val. jau kėlėmės ir pakavomės daiktus, bet apie tai jau kitoje dalyje...