Kalėjimas į kurį niekas nenorėjo pakliūti / Talinas Estija / keliauju vienas savarankiškai

Ilgi tamsūs koridoriai, neįveikiamos grotos, storos sienos, sulaikančios mirtininkams skirtų šūvių garsus – viena šiurpiausių mano lankytų vietų, kur vaikščiodamas jautiesi lyg realiame siaubo filme. Tai 2002 metais uždarytas Estijos sostinės kalėjimas.
Prieš antrąjį pasaulinį karą vidiniame kieme kaliniai galėdavo vaikščioti laisvai, bet sovietų režimas viską pakeitė. Grupės kalinių tik valandai laiko galėjo pabūti mažose akylai saugomose “dėžutėse”.
Prieš prasidedant antrajam pasauliniam karui kalėjime buvo vykdomi mirties nuosprendžiai pakariant arba suleidžiant nuodų.
Šiame kalėjime buvo nužudyti šimtai žmonių. Paskutinė sušaudymo celė buvo išdažyta rudomis ir raudonomis spalvomis, kad nesimatytų kraujo dėmių. Per kelias sunkias duris ir storas sienas į išorę neišsprūsdavo nė menkiausias šūvio garsas. Paskutinė mirties bausmė čia buvo įvykdyta 1991 metais.