Subjektyvūs lietuviško pankroko punktyrai

Iš Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus inicijuoto pokalbių ciklo apie rezistencinę muziką Lietuvoje.

Turbūt pirmą kartą pankroką Lietuvos žiniasklaidoje 1978 metais paminėjo žurnalas „Nemunas“: „Nauja popmuzikos banga – riksmas: jaunimo generacijos, neturinčios ateities. Ši banga prasidėjo Anglijoje, o dabar užplūdo net ir tvarkingą, biurgerišką Vakarų Vokietiją. Naujosios muzikos ansambliai vadinasi „Dvokiantis žaisliukas“, „Smaugliai“, „Prakeiktieji“ – Jų plokšteles leidžia nedidelė įrašų firma, pasikrikštijus „Lavonais“. Tai – PUNK ROKAS, socialinis reiškinys, apėmęs nemažą dalį Vakarų jaunimo, neturintis nieko bendro su muzika“.

Pirmieji pankai grojo pankroką, tačiau to net nežinojo, dabar daug kas groja pankroką, tačiau nebūtinai yra pankai. Pankas nelygu pankrokas, nes tai yra sąmonės būvis ir socialinis reiškinys su savo etika ir (sub)kultūriniais artefaktais: aprangos kodu, fanzinais, skvotais ir panašiai. Pankais dažnai vadinami žmonės pasižymintys netradiciniu mąstymu, įprastų taisyklių laužymu, jų gyvenimas dažnai turi dadaistinių ir fluxus performanso bruožų. Pankroką praėjusio amžiaus 8-ojo dešimtmečio pabaigoje supakavo ir pardavė, tačiau jis nuolat prasiveržia įvairiomis formomis.

Nuo „Mind's Disorder“, „Sa-sa“, „WC“ ir „33% Kiaulių pakeliui į Vatikaną“, „Erkė maiše‘, „Turboreanimacijos“ iki „Tureto Sindromo“, „Slogos“ ir „Lapkričio 20-tosios orkestro‘, nuo „Bombiako“ iki „Supuvusios skylės“, nuo fanzino „Mūsų ašigalyje“ iki www.hardcore.lt, nuo kraštutinės dešinės iki kraštutinės kairės, nuo tada iki dabar. Subjektyvus lietuviško pankroko pjūvis.

Pranešėjas Domininkas Kunčinas Ore.lt redaktorius ir „Radio Vilnius“ laidos apie lietuvišką muziką „Kabinetas“ vedėjas, buvęs grupių „WC News“ ir „dr.Green“ vokalistas, fanzino „Decibelai Offensive“ leidėjas, vienas „GreenClub“ ir „pasidaryk pats“ kultūros stovyklos „Darom“ iniciatorių.