Maršrutas nr. 48 - Zapyškio apylinkės

Ežerėlis
Miško pakraštyje, durpyno „saloje“ plyti Ežerėlio miestas. Iš durpių jis atsirado, iš durpių ir gyvena . Gyvenvietė buvo įkurta vokiečių 1915 metais. Pradžioje čia dirbo rusai karo belaisviai, bet jau po poros metų čia pradėjo kurtis ir lietuviai. Vietovė tuomet vadinta „Ežerėtis“.
Zapyškis
Tai ne miestelis, o kelių kaimų – Kluoniškių ir Dievogalos subėga. Pats plentas – svarbiausia ir ilgiausia Zapyškio gatvė, taip ir vadinta - Didžiaja, bet paskui Vytauto vardą gavusi. Ją statmenai kerta Muziejaus gatvė. Tik nėra čia jokio muziejaus, bet galima spėlioti, kad gatvė taip pavadinta dėl joje stovinčios senosios bažnyčios.
Braziūkai
Sako, Braziūkus pirmus užpusto ir paskutinius nuvalo“. O šiomis dienomis
ir valyti nebereikia, nes joks autobusas kaimo nepasiekia. Pasaulio pakraštys. pats Kauno rajono rubežius. 1932 metais gyventojų pastangomis buvo pastatyta didelė medinė bažnyčia.
Ekspertai: Ežerėlio pagrindinės mokyklos mokytoja Marija Gavėnienė, ilgametis ežerėlio durpyno darbuotojas – Romualdas Draugelis, Ežerėlio girinininkas Vytas Sinkevičius ir Braziūkų bažnyčios zakristijonas Jurgis Pupius.
Muzikantai iš Lietuvos kino studijos filmo „Zapyškio dūdoriai“.
Objektai: Ežerėlio durpynas, Ežerėlio geležinkelio stotis, Šv. Antano Paduviečio bažnyčia, Ežerėlio pagrindinė mokykla, Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčia, Braziūkų siaurojo geležinkelio bėgiai, Zapyškio maldos namai - senose Zapyškio kapinėse - mūrinė, balta koplyčia.