Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčia | Lietuvos bažnyčios

1663 m. vysk. Aleksandras Sapiega Marijos apsireiškimo vietoje pastatė medinę koplyčią, ant apsireiškimo akmens buvo įrengtas altorius. Šiluvos istorijos tyrėjo kun. Stasio Ylos manymu, ši koplyčia galėjusi būti ne pirmoji Marijos apsireiškimo vietoje. Jau keletą dešimtmečių vietos katalikai eidavo į šią vietą pasimelsti, labai gerbė šią vietą, ją puošdavo, joje melsdavosi ir giedodavo. Įvykus kruvinam konfliktui su kalvinistais, čia buvo peršautas katalikų vikaras ir Nukryžiuotojo paveikslas, koplyčioje įvesti Šv. Kryžiaus garbinimo atlaidai.

Šiluvos klebonas Tadas Bukota nuvykęs į Londoną (jo brolis ten buvo Lietuvos-Lenkijos atstovas) parsivežė marmurinę Marijos su Kūdikiu statulą. Ji 1770 m. pastatyta koplyčios altoriuje. Peršautasis kryžius iš Apsireiškimo koplyčios perkeltas į bažnyčią ir pakabintas prie Švč. Jėzaus Širdies altoriaus. Po 1843 m. jis perneštas į bažnyčios koplytėlę, kur saugomos ir kitos istorinės vertybės.

1818 m. Žemaičių vyskupo sufraganas Simonas Giedraitis perstatė nykstančią, dar 1663 m. statytą koplyčią. Naujoji koplyčia buvo medinė, erdvesnė, su kolonomis, primenančiomis Vilniaus arkikatedros architektūrinį stilių. Ši koplyčia išstovėjo iki XX a. pradžios.

Vysk. Mečislovas Paliulionis 1886 m. rugsėjo 8 d., švenčiant Švč. M. Marijos su Kūdikiu paveikslo vainikavimo šimtmetį, iškilmingai vainikavo Marijos apsireiškimo vietoje stovinčią statulą, vadinamą Ligonių Sveikata.

Marijos apsireiškimo 300 metų sukakčiai norėta pastatyti naują, didingą koplyčią. To siekė kun. Marcelinas Jurgaitis, 1903 m. paskirtas Šiluvos klebonu. Tais pačiais metais padaryti naujos mūrinės koplyčios brėžiniai, kurių autorius buvo arch. Antanas Vivulskis, sukūręs ir Trijų Kryžių paminklą Vilniuje. Statybos pradžia užtruko, pamatai buvo pakloti 1912 m. – jau minint Marijos apsireiškimo 300 metų sukaktį. Koplyčios kertinį akmenį pašventino prelatas Maironis.

Architektūra
Apsireiškimo koplyčia Šiluvoje – įspūdingas miestelio statinys, panašus į baltą obeliską. 44 m aukščio bokštas atsiveria kraštovaizdyje iš toli, artėjant į Šiluvą pagrindiniu keliu. Apsireiškimo koplyčia dominuoja miestelio panoramoje ir apylinkių peizaže, nustelbdama gerokai senesnę baziliką.

Koplyčia kvadratinio plano, centriškos kompozicijos, su viduryje iškilusiu prizmės formos masyviu bokštu ir keturiais bokšteliais (stulpais) kampuose. Statinys plytų mūro tinkuotomis sienomis. Fasaduose išsiskiria kampiniai bokšto kontraforsai, arkomis dekoruotos iškyšos su langais ir portalais, nišų ir langų arkados, priekyje – „Švč. Mergelės Marijos su Vaikeliu“ reljefas. Viduje įrengti skliautiniai perdenginiai, smailiaarkiai langai, puošti masverkais, medinės įsprūdinės durys su vitražais.

Šaltinis
https://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%A0i...
Nuoširdus ačiū už paramą:
Dalei Draudvilienei
Egidijui Venckui
Gražinai Dobilaitei
Gediminui Tamošaičiui
Edgarui Lideikiui
Aloyzui Pokvyčiui
Edmundui Kupšiui


Filme pagrindinis pasakotojas pateikia istoriją apie bažnyčią ir jos praeitį. Vilius Puronas – dizaineris, dailininkas, kultūros istorikas-mėgėjas, kraštotyrininkas, Šiaulių miesto politinis ir visuomenės veikėjas.

Projekto globėjas Šiaulių katedros klebonas Egidijus Venckus. Jo pagalba ir patarimai ypatingai naudingi.

Pagalba redaguojant tekstus - Danutė Lotiukienė

Idėjos autorius ir iniciatorius - Kęstutis Balčikonis.

"AMBI solutions video" kūrybinė grupė:
Direktorė Rita Balčikonienė
Dizaineris Vladas Jankus
Operatorius Aurimas Šatokinas
http://www.ambisolutions.eu/

#šiluvos_koplyčia #lietuvos_bažnyčios #kauno_arkivyskupija

Šiame kanale pateiktuose filmuose pasakojame ne apie pastatus, ne kokio nors miesto ar miestelio istorijas, bet įsigiliname į mūsų šalies žmonių tikėjimą, atskleidžiame tautos dvasinį pradą.