Lyrics for some:
Jei suteiktum man minutę, parašyčiau tau žinutę.
Kad nedomina, nes prireiks daugiau. Ką pasakiau, tai praeitis, ką pasakysiu dabartis. Tai atspirtis nuo įdirbio turėto, pradėto naujo kelio, nuo kūdikio iki senelio.
Gabalas tikrovės, ant stalo srovės priešingos.
Kiek nori priešinkis, plėšykis, teks rinktis vieną pusę.
Išleidžiu musę, kaip draugą, pro langą, užsidėjęs akvalangą. Apsimesti šlanga, liūdėti, nejudėti, tai juk bausmė. Drausmė neugdo, o smukdo. Nuo stogo iki dugno, ieško durno, nori purvo, nori spręsti, ir nekęsti. Reik pratęsti paskolas, paskleisti paskalas, užmestas masalas vilioja.. Įsipynė koja, aukoja laiką, sveikatą, plukdo laivą į visatą tamsią, nebe ramstis jau, nebijau sakė, dabar bijo, dar užsakė butelį, prie to pačio budelį..
Tuščią butelį, pakėlė jau ne jis. Ne jis herojus, kaubojus nusigėręs, nusidėjęs, dėjęs, neparėjęs į realybę. Tobulą būtybę.. Hmm. Bet juk tobulų nebūna, lai supūna sau ramiai po žemėm, kurias mylim. Tylim bežiūrėdami, pradėdami, stovėdami, judėdami į kryptį tuščią. Nėra dingti kur čia. Siunčia laiškus per žemynus, nesižvalgo į kaimynus. Kmynus karštu vandeniu.. Aš po vandeniu paniręs. Neišniręs iš pasaulio savo. Mano - Tavo. Nevisai.. Tikiuosi dar nepadusai. Tikiuos turi jėgų. Aš irgi bėgu kaip ir tu. Bet širdį ramu.. Etapą etapu, lapu, mintim ir rašikliu. Reikia ne štukų, reikia žmonių ne kaip šuniukų..
Информация по комментариям в разработке