„Mes, lietuviai, būdami gerais lenkais...“

Dr. Valdas Rakutis, Kauno tvirtovės parko direktorius

XVII a. pabaigoje priimtas įstatymas, kuris sulygino Lenkijos ir Lietuvos bajorų teises, įtvirtino lenkų kalbą kaip valstybinę LDK kalbą. Toje oficialioje kalboje būta daugybė lotynizmų. Tai sutapo su Saksonijos valdovų Wettinų atstovo išrinkimu į Lenkijos ir LDK sostus, dėl ko Lietuva buvo nustumta į trečią vietą po Saksonijos ir Lenkijos. Tais laikais „lietuviu“ buvo laikomas bajoras, turintis nuosavybės LDK teritorijoje. Su kalba susieta LDK gyventojo tapatybė ėmė tvirtėti, kada pradėta domėtis (pradžioje Žemaitijoje) nykstančia lietuvių kalba. Nepaisant to, Lietuva ir ypač Vilnius laikyti savotiškais „draustiniais“, kur išsaugotas grynas lenkiškumas.