Nimfix - Mes Čia Tam

MP3: https://ufile.io/4x8lz

Žodžiai:

Ten kur tylus milžinkapiai stovi
Griovė priešai pilis medines
Tvirtesnių čia nebuvo tvirtovių
Už lietuvių plačias krūtines

Įdainavo nepaprasta drąsą
Motinėlės lopšinė graudi
Ir pilėnų ugnis neužgeso
Dega Margirio ainių širdį
(P.Širvys)

Šitie žodžiai smeigs melą kiaurai
Bankų pasauli, mes paskutiniai dinozaurai
Kas amžina - gyva ir to mirtis nežudė
Kas liks iš tavo peržiūrų, kai ištrins Youtube?
Apsižiūrėk kokiam pasauli gyveni
Vieni pozityvus, o kiti pykčio kupini
Kur ta harmonija, kur tas per vidury
Ieškai to senai, bet surasti negali
Gal, kad,per dažnai su taure rankoj
Gal todėl vienas ir niekas neaplanko
O jeigu taip, tai kodėl paklausk taip
Juk tu čia kūrėjas, gali savo likimą perkreipt
Šaukis ką nori, vistiek sugrįšį į save
Lai šaukias tie, kas tiesos neragavę
Mes į krantą, išsimetę gintarai
Išsiblaškę pasauli, lietuviški beržai

O tu dar viena naktį sėdi, stiklinėm akim
raminamaisiais, bandai nusiramint
Nuėjai tiek, kad ir jie nebepadeda
Nebeliko teorijos, tik gryna praktika
Truputi kitaip, negu suole žadėjo
Jie patys, tuo ka sakė, niekad netikėjo
Taip ir meluojam, vieni kitiems už algą
Į akis šypsomės, o už akių kalbam
Sakyk man, kur aklas gali nuvest?
Tave išmokė,kaip galvot, jaust, švest
Taip nuo vaikystės, tau sudėliotas meniu
Taip ir keliaujam, visi vienodu maršrutu
Taip ir gyvenimai, kaip sekundė prasprūsta
Žinau, kad klausi saves, ko čia trūksta
Klausyk, meluok man bet ne sau
Žinau ką jauti, nes tavim jau buvau


Mes čia tam, kad kreiva kelią ištiestume
Mes čia tam, kad tamsią naktį nušviestume
Mes čia tam, kad vėl prie laužo susėstume
Mes čia tam kad, mes čia tam


Mes čia tam, kad vėl augtų gėlės
Kad vaikai žinotų, tėvai su saule gulė ir kėlės
Gražiausios pasakėlės, jų prasmės neišversit
Naikinkit mišką, pamiršt nepriversit
Kas mes ir kokia jėga mumyse teka
Lai nuo mūsų darbų, jų dangoraižiai dreba
O jie rėkia, mes apvaldėm technologijas
Na ir kas kvaily, tu savo, sielą, apnuodijęs
Ach, pamiršau, kad tu besielis
Mane mokė gamta, tave mokykloj vadovėlis
Vėliau tik supratau, kodėl iš jos bėgau
Kad likčiau žmogum, kad daryčiau, tai ką mėgau
Jūs nemokėt, jūs gąsdinot ir teisėt
Kreivas pasauli, tu manęs nepakeisi
Įsidėmėk, tas mano rudas akis
Jos smeigs kiaurai tave, kol užgęs širdis

Mes čia tam, kad kreiva kelią ištiestume
Mes čia tam, kad tamsią naktį nušviestume
Mes čia tam, kad vėl prie laužo susėstume
Mes čia tam kad, mes čia tam


Šnekėk garsiau, kad tave išvyščiau
Akis likit budrios ir primerktos, kad nepaklyščiau
Šitam pasauli, išdabintam daiktų,odos spalvų
Kiek kraujo bergždžiai, pralietą dėl jų
Kiek sapnų, kurie šmėklom pavirto
Kiek svajonių dužo veltui ir neatsipirko
Kalbos liežuvio girto, imė viršų kiek kartų?
Kad nuvers kalnus, savo juodu darbu
Klausai manęs ir vėl tenka iš gėdos rausti
Statykis laivą bratka, ne kalkis plaustą
Paskaitą glausta, dėstau dar vieną kartą
Pažink save, pamiršęs savo pavardę ir vardą
Kas liks iš upės, kai ji sugrįš atgal į jūrą
Kas liks iš žmogaus, kai siela paliks kūną
Ar kėlei, tokį klausimą bent vieną karta
Ai tau nėra laiko, tau gi keliaut i darbą
Nuleisk galvą ir skęsk savuose vaizduose
Kaip džiūgauja šeimyna, paskoliniuose namuose
Gal pavargai, tablėtę ar kavos?
Neleisim mirt iš kart, kas paskolą paduos
Tėvelis peržegnos, kad netektų kentėt
Tik būk doras krikščionis, nepamiršk šimtinės įdėt
Ką čia šneku, šimtinės juk mažai
Ar žinai vaikeli, kiek kainuoja ąžuoliniai suolai