2024-aisiais sukako 70 metų, kai liūdnai pagarsėjusiame Maskvos Butyrkų kalėjime buvo nužudytas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos prezidiumo pirmininkas, partizanų generolas, Lietuvos Respublikos Seimo pripažintas kovojusios su okupacija Lietuvos valstybės vadovas, faktiškai vykdęs Respublikos Prezidento pareigas, Jonas Žemaitis-Vytautas.
Iki šiol nėra žinoma, kur sovietų saugumiečiai palaidojo generolą J. Žemaitį-Vytautą. Antakalnio kapinių valstybės vadovų laidojimo vietoje jam bus pastatytas kenotafas – simbolinis antkapinis paminklas, statomas norint pagerbti mirusįjį, kurio kapas ar palaidojimo vieta nėra žinomi.
Išsamiau apie kenotafus ir jų svarbą žurnalistui Vytautui Markevičiui pasakoja LR Seimo Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus patarėja, istorijos mokslų daktarė Vilma Akmenytė-Ruzgienė.
„Kenotafo istorija yra labai sena, ji siekia senąsias civilizacijas. Lietuvos valstybėje taip pat turime kenotafų žymiems asmenims, kurių palaidojimo vietos nėra žinomos, taip pat kariams.
Kenotafo, kaip valstybės objekto, reikšmė ypač išaugo 1990 metais, atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, kai reikėjo įamžinti ir pagerbti žmones, kurių palaidojimo vietos nežinomos. Tai ir valstybės kūrėjai, 1918-ųjų Nepriklausomybės Akto signatarai. Taip pat nemažai žmonių tuomet grįžo iš užsienio ir pradėjo ieškoti artimųjų kapų, o paaiškėjo, kad tie artimieji buvo išvežti, ištremti, jų palaidojimo vietos nežinomos.
Prisiminkime pirmąją Lietuvos Respubliką. Kaune, prie Karo muziejaus, ko gero, stovi vienas svarbesnių memorialų žuvusiesiems Nepriklausomybės kovose atminti. Čia sodelyje įrengtas paminklas, o 1934-aisiais ten palaidotas nežinomas karys. Čia jau galime kalbėti apie valstybės parodytą dėmesį minėtiems žmonėms“, – pasakoja istorikė.
Anot jos, kenotafo pavadinimas kildinamas iš graikų kalbos, jis reiškia tuščią kapą. Visa tai yra susiję su karyba, kai mūšiuose žūdavo daug žmonių, o jų palaikai nebūdavo grąžinami į gimtąsias vietas.
„Ko gero, žinomiausias pasaulyje kenotafas, susijęs jau su moderniuoju laikotarpiu, – tai kolektyvinis kenotafas, įrengtas Londone, kuriam ir dabar skiriamas didelis dėmesys valstybės ceremonijų metu. 1919-aisiais, jau praėjus Pirmajam pasauliniam karui ir pradėjus rimti karo žaizdoms, buvo rengiamas pirmasis taikos maršas, kurio metu buvo nuspręsta pagerbti žuvusius karius.
Įsivaizduokite, tai tūkstančiai, milijonai žmonių, kurių palaikai ilsisi kažkur užsienyje ir niekada nebuvo grąžinti šeimoms, į šeimos kapus. Ir pirmą kartą daugybė žmonių galėjo padėti atminimo ženklą, gėlių vienoje vietoje pagerbdami savo mirusiuosius.
Manau, šis įspūdis, kuris buvo suformuotas Didžiojoje Britanijoje, prieš tai mažesniu mastu Prancūzijoje, atbangavo ir iki mūsų. Kaune pastatytas paminklas žuvusiesiems už Nepriklausomybę tapo tokio masinio žuvusiųjų pagerbimo dalimi. Nuo tada tuščiam kapui suteikiama daug didesnė ir svarbesnė simbolinė reikšmė“, – teigia V. Akmenytė-Ruzgienė.
Šiame pokalbyje:
Kas yra kenotafas ir kokia jo istorinė reikšmė?
Kada atsirado pirmieji kenotafai Lietuvoje?
Kokius unikalius bruožus turi kenotafai įvairiais laikotarpiais?
Kodėl svarbu atminti žuvusiuosius, kurių palaidojimo vietos nežinomos?
Kokia kenotafų reikšmė šiandienei visuomenei?
Daugiau: https://www.bernardinai.lt/kuo-mums-s....
►PRENUMERUOKITE kanalą: @bernardinai_lt
►Sekite mus:
Feisbuke: / bernardinai.lt
Instagrame: / bernardinai.lt
#Kenotafai #VilmaAkmenytėRuzgienė #Istorija #AntkapiniaiPaminklai #LietuvosIstorija #Atmintis #Simboliai #KariniaiPaminklai #Etnologija #BernardinaiLT #MenoIstorija #LaidojimoTradicijos #IstoriniaiAtradimai
Информация по комментариям в разработке