„Istorinės paralelės“: Kaip atsirado ir kokius uždavinius sprendė Lietuvos žvalgyba?

Turbūt niekas nesiginčys, kad žvalgyba – strategiškai svarbi kiekvienos šalies institucija. Žvalgybos uždavinys – prognozuoti ir nustatyti rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, kylančius iš užsienio ir galinčius turėti reikšmės valstybės suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai.

Nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrimosi pirmojo etapo (1918–1922 m.) specifika lėmė, kad kariuomenėje įsteigta slaptoji tarnyba, tuomet vadinta Žinių dalimi, 1918 m. spalio 27 d. virto gerai organizuota įstaiga – Žvalgybos skyriumi. Kai geopolitinė padėtis Rytų Europoje stabilizavosi ir Lietuvos valstybę pripažino visa tarptautinė bendruomenė, 1923 m. iškilo objektyvi būtinybė kariuomenės Žvalgybos skyrių reorganizuoti. Tuo metu vykdytos karinė žvalgyba ir kontržvalgyba paliktos kariškiams, o politinio sekimo (saugumo tarnybos) užduotis perduota Vidaus reikalų ministerijai. Nuo tada abi tarnybos plėtojosi savarankiškai.

Kaip vystėsi Lietuvos žvalgyba, kokius uždavinius sprendė, kokios istorinės paralelės sieja praeitį ir dabartį?

Diskutuoja: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro ekspertas, istorijos mokslų daktaras, knygų apie Lietuvos žvalgybą autorius Severinas Vaitiekus ir buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas Mečys Laurinkus. Laidą veda Raigardas Musnickas.