Pasak Lino Armalio, Lietuvos ekonominė temperatūra šiandien gera. Nors bendras fonas šiek tiek nerimastingas, tačiau vidinis vartojimas, kuris tiesiogiai veikia smulkųjį verslą, laikosi stipriai. Prie to prisidėjo ir imigracija: „100 tūkst. naujų gyventojų – tai beveik 3 % prie Lietuvos gyventojų, ir tai – jauni, dirbantys žmonės, kurie vartoja, leidžia pinigus, judina ekonomiką.“
Euriboras: tylus, bet galingas ekonomikos reguliatorius
Didelę įtaką verslui pastaruoju metu darė ir euriboro pokyčiai. Jo kilimas 2023–2024 metų pradžioje smarkiai padidino būsto paskolų įmokas, o tai mažino kitų sektorių vartojimą: „Kai žmogui padidėja įmoka, jis mažiau išleidžia kitiems dalykams – pramogoms, pirkiniams ar net būsto remontui.“ Dabar, kai euriboras krenta, pinigų gyventojų rankose vėl daugėja – o tai gera žinia smulkiajam verslui.
Smulkusis verslas: ne paraštėse, o centre
Skaičiai kalba patys už save: 82 % Lietuvos įmonių – mikroįmonės, turinčios iki 10 darbuotojų. Jei pridėtume individualią veiklą vykdančius asmenis, šis skaičius peržengtų net 90 %. Tačiau, kaip sako Armalys, „nors jos mažos, jų daug – ir jos sudaro stuburą mūsų ekonomikai.“
Problema – kad valdžios institucijos ar kredituotojai dažnai vis dar kalba apie smulkų ir vidutinį verslą kaip vieną masę, nors poreikiai – visiškai skirtingi. „Vienas dalykas – šeimos restoranėlis Trakuose, visai kas kita – įmonė su 50 darbuotojų ir milijonine apyvarta.“
Kas ateina skolintis?
„Noviti Finance“ klientas – tai dažniausiai 5–6 žmonių komanda, dirbanti statybose, logistikoje, paslaugų sektoriuje ar e. prekyboje. „E. komercija – vienas populiariausių naujų verslų modelių. Lietuvoje kasmet įregistruojama apie 10 tūkst. naujų verslų, pusė jų – prekybos sektoriuje.“
Žemės ūkio ir HORECA sektorių įmonių „Noviti“ finansuoja mažai – dėl jų specifikos ir turimų valstybinių programų.
Kodėl Lietuva geresnė už Latviją ar Lenkiją?
Palyginus su kaimynais, Lietuva smulkiajam verslui palankesnė. Tam įtakos turi platus elektroninių parašų naudojimas, geras duomenų prieinamumas,
skaidresnė kainodara.
Lenkijoje kreditavimo kaina dažnai yra dvigubai didesnė nei Lietuvoje, o kredito istorijos „balinimas“ – sisteminė problema. „Geri klientai moka už blogus – nebent kredituotojas turi duomenų ir gebėjimų atsirinkti“, – pabrėžia Armalys.
Kodėl per COVID Lietuva laimėjo?
COVID pandemijos metu Invega (dabar ILTE) leido sukurti veikiančią nebankinio finansavimo ekosistemą. Ji veikia iki šiol: nuo platformų iki unijų, nuo alternatyvių iki tradicinių kredituotojų.
„Lietuvoje kredituotojai bendradarbiauja su valstybe. Lenkijoje – kai kur kredituotojai yra visiškai priklausomi nuo valstybės programų. Tai du skirtingi pasauliai.“
Smulkaus verslo balsas – tylus, bet svarbus
Nors dažnai kalbama apie inovacijas, tarptautines investicijas ar „vienaragį iš Taivano“, Linas Armalys primena, kad Lietuvai būtina nepamiršti smulkiųjų verslų: „Tai ne paraštė. Tai – branduolys. Jei jiems bus gerai – visai ekonomikai bus gerai.“
Asmeninis posūkis: nuo konservatorijos prie kreditavimo
Linas pradėjo nuo muzikos: mokėsi konservatorijoje, specialybėje „pramogų ir laisvalaikio organizavimo vadyba“. Vėliau – informacijos vadyba VU, darbas mobiliojo ryšio sektoriuje, o tuomet – Swedbank.
„Savo įmonę įkūriau ne iš karto – idėjų buvo, bet nė viena neprigijo. Tik po pusantrų metų gimė dabartinis verslo modelis.“
Pataria pradedantiems verslininkams: „Jeigu galvojat apie savo verslą – pradėkite. Bet nesitikėkit, kad bus lengva.“
Svarbiausi akcentai:
Laiko turėsite mažiau, nervų – daugiau.
Nesitikėkite greitų pinigų.
Nekurkite verslo nuo puikaus ofiso ar įmonės automobilio.
Kalbėkitės su kitais verslininkais – jų patirtis neįkainojama.
Ir turėkite savo „psichologą“ – bus sunkių dienų.
Информация по комментариям в разработке