Kunigas Robertas Urbonavičius – apie tai, kokia piligriminė Šiluva yra šiandien

Nuo seno Lietuvoje garsūs Šiluvos Švenčiausiosios Mergelės Marijos Gimimo atlaidai, liaudyje vadinami Šilinėmis. Jau daugiau kaip 400 metų piligrimai plūsta į Šiluvos šventovę. Net žiauriausiais carinės ir sovietinės okupacijos metais tikintieji puoselėjo šią tradiciją – tai buvo kovos už tikėjimo laisvę ir kovos už tautinį bei valstybinį identitetą išraiška.

Parapijos vikaras kunigas Robertas Urbonavičius su dienraščiu „Bernardinai.lt“ dalijasi mintimis, kaip dabartinis laikmetis pakeitė šventovės veidą ir kokia piligriminė Šiluva yra šiandien. Jį kalbina žurnalistas Vytautas Markevičius.

„Dar yra manančiųjų, kad Šiluva atgimsta tik atlaidų metu. Ne. Čia gyvenimas vyksta visus metus“, – teigia kunigas.

Kiekvienas lietuvis, kad ir kokiame Lietuvos kampelyje gyventų, nuo pat gimimo girdi Šiluvos vardą – kad čia šventa vieta, kad čia apsireiškė Švenčiausioji Mergelė Marija, kad čia rugsėjį vyksta didžiausi ir garsiausi Lietuvoje atlaidai. O nuo ko ir kada prasideda garbingoji Šiluvos istorija?

Kun. R. Urbonavičius pasakoja: „Turbūt dauguma Šiluvos istoriją siejame su Marijos apsireiškimu, tačiau pačių atlaidų, liaudiškai vadinamų Šilinėmis, istorija prasideda keliais šimtais metų anksčiau, nei čia buvo pastatyta pirmoji bažnyčia. Tai yra XV amžiaus pabaiga, kai buvo suteikti šie Marijos Gimimo atlaidai.

Palaipsniui dėl įvairių priežasčių jie labai išgarsėjo. Istorikai galėtų daugiau papasakoti, tačiau kokių nors ypatingų duomenų nėra išlikusių. Žinoma, pavyzdžiui, kad mūsų raštijos pradininkas, buvęs liuteronų pastorius Martynas Mažvydas skųsdavosi, jog jo avelės vyksta pas tuos popiežininkus į Žemaitiją, į Šiluvą, į atlaidus. Galima daryti prielaidą, kad jam nepavyko atversti žmonių į savo tikėjimą. Šis faktas byloja, kad tuo metu jau vykdavo Šiluvos atlaidai.

Sunku trumpai nupasakoti tą reformacijos laikotarpį. Aišku tik viena – kad kalvinizmo įsigalėjimas tiek Šiluvoje, tiek apskritai Lietuvoje susijęs su didikais, kurie vertė šį tikėjimą priimti ir paprastus žmones. Kaip skelbia šaltiniai, 1608 metais čia vaikams piemenėliams beganant bandą ant akmens apsireiškė Mergelė Marija. Jeigu tiksliau sakytume – tai buvo verkianti mergaitė su kūdikiu.
Vaikai išsigandę nubėgo į kaimą ir pasikvietė katechetą.

Kaip žinome iš istorijos, protestantai labai rūpinosi liaudies švietimu. Anot pasakojimų, jis atėjo ir paklausė: mergaite, ko tu verki? Ji atsakė: aš verkiu, nes dabar čia ariama, sėjama, o kažkada buvo garbinamas mano sūnus. Visa tai išvertus reikštų, kad kadaise čia stovėjo katalikų bažnyčia ir buvo aukojamos Mišios.

Daug kam gali kilti klausimas: kuo ypatingas šis Marijos apsireiškimas, arba kuo jis išsiskiria iš kitų Marijos apsireiškimų, kurių žinoma ir daugiau? Spėčiau, kad jis yra galbūt vienintelis atvejis Marijos apsireiškimų istorijoje, kai Marija pasirodo ir kalbasi su kitos krikščioniškos konfesijos žmogumi, t. y. Kalvino pasekėju, protestantu. Šis faktas byloja, kad būtent nuo Šiluvos Lietuvoje prasideda katalikybės atgimimas.“

Kodėl teigiama, kad tai viena seniausių Švč. Mergelės Marijos apsireiškimų vietų Europoje? „Turbūt todėl, kad Šiluva yra viena iš nedaugelio senųjų apsireiškimų, kurie yra patvirtinti Bažnyčios, vietų. Šiaip apsireiškimų priskaičiuojama nuo 13 iki 15. Jų būta įvairių, tačiau Šventojo Sosto pripažintų yra vienetai. Šiluva šiuo atveju yra išskirtinė“, – tikina kun. R. Urbonavičius.

Daugiau: https://www.bernardinai.lt/kunigas-r-....