Buvęs Baltųjų rūmų tarnautojas Arūnas Pemkus – apie JAV prezidento rinkimus

Pasaulio visuomenės dėmesio centre toliau išlieka JAV prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo respublikonas Donaldas Trumpas, tema. Valstybių vadovai kuria santykių su būsima naująja JAV administracija scenarijus, politologai toliau ieško Demokratų partijos kandidatės Kamalos Harris pralaimėjimo priežasčių.

Buvęs JAV Baltųjų rūmų darbuotojas, verslo konsultantas Arūnas Pemkus atkreipia dėmesį, kad D. Trumpas ne tik laimėjo prezidento rinkimus, bet ir kartu užsitikrino Kongreso palaikymą. Ką tai reiškia?

A. Pemkų kalbina žurnalistas Vytautas Markevičius.

Kalbėdamas apie JAV prezidento rinkimų rezultatus A. Pemkus sako, kad jie jo nenustebino – D. Trumpo persvara buvo didesnė, nei prognozuota. „Ypač svarbu tai, kad per šiuos rinkimus respublikonai atsiėmė Senato rūmus. Prognozuojama, kad Senate dirbs 54 respublikonai ir 46 demokratai. Tai geras ženklas Trumpui, o prognozės rodo, kad respublikonai turėtų išlaikyti ar net padidinti persvarą Atstovų rūmuose.

Tai svarbu, nes prezidentas, nors ir yra vykdomosios valdžios vadovas, be Kongreso palaikymo susidurtų su rimtomis problemomis – biudžeto, įstatymų leidybos ir kitais klausimais. Dabar, kai respublikonai kontroliuoja abejus rūmus, prezidentui bent dvejus metus bus kur kas paprasčiau dirbti“, – tikina A. Pemkus.

Paprašytas išvardyti klaidas, padarytas demokratų šioje rinkimų kampanijoje, jis sutiko, kad buvo klaida keisti kandidatą į prezidentus kampanijos pabaigoje: „Be abejo, keičiant kandidatą likus vos 2,5–3 mėnesiams iki rinkimų, buvo galima tikėtis didelių sunkumų. Vis dėlto Kamala Harris, perėmusi kandidato poziciją iš Joe Bideno, sugebėjo surinkti daug lėšų iš rėmėjų ir išlyginti populiarumo rodiklius su Trumpu. Tuo metu, kai Bidenas pasitraukė, jo populiarumas jau buvo gerokai smukęs.

Nors statistika rodo, kad ekonomika turėtų klestėti, dauguma amerikiečių mano, jog kainos per pastaruosius trejus–ketverius metus smarkiai išaugo ir skaudžiai veikia jų finansus. Jie balsuoja pagal savo piniginės storį. Harris neturėjo nei gero paaiškinimo, nei ilgalaikio plano, kaip spręsti ekonomikos ir integracijos klausimus.

Dar viena opi problema – nelegalios imigracijos klausimas ir su tuo susijusios problemos. Tai ne tik nelegalūs imigrantai, perkelti į įvairius miestelius (gyventojai nežinojo, kaip su jais sugyventi), bet ir padidėjęs narkotikų srautas į JAV, taip pat išaugęs nusikalstamumas kai kuriuose miestuose. Kai tokios problemos iškyla ir nėra sprendžiamos, amerikiečiai mano, kad valdžia neveiksminga ir ją reikia keisti.“

Toliau A. Pemkus pasakoja apie JAV rinkimų sistemos ypatumus. JAV yra federalinė valstybė, susidedanti iš 50 valstijų. Kiekviena valstija yra panaši į atskirą valstybę – panašiai kaip Europos Sąjungoje. Kiekviena valstija turi savo balsavimo sistemą, nors šiandien ji yra gana suvienodinta. Kiekviena valstija turi po du senatorius ir, priklausomai nuo gyventojų skaičiaus, atitinkamą atstovų skaičių Atstovų rūmuose.

Rinkikų skaičius atspindi šią sistemą. Kiekviena valstija balsuoja kaip atskiras vienetas. Daugumą laimėjusi partija įgyja teisę turėti savo rinkikus. Šiuos rinkikus parenka partijos vadovybė toje valstijoje, jie yra lojalūs ir pasirašo sutikimus balsuoti už atstovaujamą kandidatą. Kiekvienoje valstijoje yra atitinkamai tiek demokratų, tiek respublikonų rinkikų. Jei valstija, pavyzdžiui, Pensilvanija, pasisako už D. Trumpą, visi devyniolika tos valstijos rinkikų balsuoja už jį. Beveik visose valstijose galioja daugumos principas.

Gruodžio viduryje rinkikai susirenka kiekvienos valstijos sostinėje, o valstijos gubernatorius patvirtina balsavimus. Balsai keliauja į Vašingtoną, ir ten sausio pradžioje Senato pirmininkas ar pirmininkė oficialiai konstatuoja išrinktą prezidentą. Sausio pirmąją savaitę vyksta galutinis formalus patvirtinimas, o sausio 21-ąją – inauguracija.

Daugiau: https://www.bernardinai.lt/buves-balt....