Скачать или смотреть Milda Januševičiūtė, Day Dream

Vaidmenų teorija yra sociologijoje ir socialinėje psichologijoje taikomas požiūris, pagal kurį kasdienė mūsų veikla apima socialiai apibrėžtų vaidmenų vykdymą. Pagrindinė šio filmo veikėja paklūsta taisyklėms, teisėms, lūkesčiams, nusivylimams, svajonėms, tikrovėms, baimėms, normoms ir elgesiui, kuriuos primeta kiekvienas iš šių vaidmenų. Ji mano, kad visi, įskaitant ją, turėtų elgtis taip, kaip tikimasi ar yra nuspėtina „konkrečiame kontekste“, idant visi turėtume kelis charakterius, veikėjus, atitinkančius skirtingas socialines pozicijas.

Vaidmenų teorijai apibūdinti dažnai pasitelkiama teatro metafora. Pagrindinė filmo veikėja nuo pat vaikystės norėjo tapti aktore. Taigi, kaskart pasijutusi įkvėpta, galinga ar apdujusi, ji svajoja patenkanti į lygiagrečią laiko juostą. Šiose svajonėse merginos vaizduotė perkuria skirtingus jos atliekamus vaidmenis, normas, kurioms jai tenka paklusti ir atsakomybes bei spaudimą, su kuriais ji susiduria, į kitokią, galimybių kupiną ir daug žadančią ateitį, atspindimą saulės šviesos ir čirškančių svirplių.

Prie filmo kūrybinio ir gamybinio procesų prisidėjo autorės draugai, padėję išbandyti naujus vaidmenis. Skaitymas, kalbėjimasis, dalijimasis ir svajojimas tapo galingu varikliu siekiant suprasti įvairius alternatyvių galimybių siūlančius būdus egzistuoti.
https://rupert.lt/lt/turas/kiti-kamba...
//
Role theory is a perspective in sociology and social psychology that argues that our everyday activities involve acting out socially-defined roles. In this film, the protagonist faces and fulfills the rules, rights, expectations, frustrations, dreams, realities, fears, norms and behaviors that prescribe each of these roles. She feels that everyone, including her, should behave in an expected or predictable way in a manner that is ‘context specific’, so that we have multiple characters based on different social positions.

The theatre is a metaphor that is often used to describe role theory. Ever since the protagonist was a child, she always wanted to be an actress. And so, every time she feels inspired, empowered or foggy, she daydreams entering into a parallel timeline. While she daydreams, her imagination transfigures the various roles she plays, the norms she must conform to, the responsibilities and pressures she faces, into a different future of possibility and promise, diffracted by sunlight and the sound of crickets.

The creative and production process of the film included friends as small-scale support structures to try out new roles. Reading, talking, sharing and daydreaming turned into an empowering way to understand different existences with alternate possibilities.
https://rupert.lt/tour/other-rooms/mi...