📖 Vilniaus knygų mugėje, vasario 28 d., šeštadienį, LITEXPO Konferencijų salėje 1.2 👉VYKO DISKUSIJA: 250 Prūsijos kuršininko MARTYNO LIUDVIKO RĖZOS metų.
🟠Dalyvavo kultūros istorikė, muziejininkė VITALIJA JONUŠIENĖ, Neringos savivaldybės vicemeras NARŪNAS LENDRAITIS, Klaipėdos Universiteto docentė dr. SILVA POCYTĖ, LR Seimo narys, istorikas dr. VALDAS RAKUTIS, LLTI leidybos centro vadovas GYTIS VAŠKELIS.
Organizavo Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.
🟠Šiemet Lietuvoje, ir ypač Neringoje ir pamaryje, minėjome evangelikų liuteronų kunigo, teologo, poligloto, poeto ir vertėjo, etnologo, intelektualo, Karaliaučiaus universiteto profesoriaus, vėliau ir kelių kadencijų rektoriaus, Prūsijos Lietuvos kuršininko, kilusio iš Karvaičių kaimo Kuršių nerijoje, LIUDVIKO RĖZOS 250-ąsias gimimo metines.
🟠Universalių gabumų žmogus, dar XIX a. pradžioje lietuvių kalbą, papročius, kultūrą pristatęs tuometiniam Vakarų Europos akademiniam pasauliui, rengęs, vertęs ir savomis lėšomis 1818 m. išleidęs Kristijono Donelaičio „Metus“, 1825 m. publikavęs pirmąjį lietuvių liaudies dainų rinkinį, naujai redagavęs biblijos vertimus, 30 metų vadovavęs Lietuvių kalbos seminarui, kovojęs už lietuvių kalbos teises Karaliaučiaus universitete. Testamentu, prisimindamas savo našlaičio vaikystę ir jaunystę, turtą paliko Karaliaučiaus universiteto studentams našlaičiams, įkurdamas jiems bendrabutį – Rezariumą.
🟠Sovietmetis mums paliko Rėzą tik (bent) tautosakininką, surinkusį ir išleidusį lietuvių liaudies dainų rinkinį. Tuo tarpu stengdamasis išsaugoti jau išnykusių vakarų pajūrio baltų genčių atminimą, kartu jis paklojo pamatus lietuviškajai grožinės literatūros tradicijai: būtent Donelaičio lietuviškai parašytais „Metais“ rėmėsi ir Antanas Baranauskas, ir Maironis, patikėję, kad ir lietuviškai galima poezija, grožinė kūryba.
🟠Diskusijoje gyvai prisiminėme, kaip prie sovietų Neringoje buvo sumanyta pažymėti Liudviko Rėzos 200-osios metines, pristatėme šių metų renginių programos gaires, aptarėme šiandienos Rėzos darbų aktualumą, ir tampresnių ryšių tarp Didžiosios Lietuvos ir pamario Lietuvos, buvusios Prūsijos Lietuvos, užmezgimą, ir ar didysis Liudvikas Rėza galėtų tapti tuo bendrakultūriniu tiltu, jungiančiu du krantus?
Информация по комментариям в разработке