Vaikystės Namai /Bronytė ir Kostas Daujotai/

Prisiminkim tuos vaikystės takelius, lai nušvinta mūsų širdys
tolimuose prisiminimuose beklaidžiodamos....

Pražydo mūs vaikystės dobilai,
Ar basakoję dar vaikystę menat?
Piliakalnius ir Lietuvos miškus,
Ir ežerus... Iš jų stiprybę semiat.

Pražydo mūs jaunystės dobilai,
Ar pamenat – kaip pynėt vainikus?
Liepsnojo Joninių aukšti laužai,
Pirmoji meilė kaitino jausmus.

Vėl tėviškėj, pražydo dobilai...
Tik nebėra jau kam vainikų pinti.
Vaikystė taip seniai takais nubėgo,
Ir nebegalime mes jos susigrąžinti.

Šerkšnu pasipuošė mūsų plaukai,
Prisiminimai braido sodo dobiluos.
Vis klaidžiojam likimo labirintuos,
Ir kas mus, iš šio ilgesio vaduos?
Laimužė Stankevičienė