Sutikite rytą dvasingai - ateikit į paskaitą Kaune, Savanorių pr. 37
Šrimad Bhagavatam (Bhāgavata Purāṇa) 1.13.30 - JM Devanath pr
patiṁ prayāntaṁ subalasya putrī
pati-vratā cānujagāma sādhvī
himālayaṁ nyasta-daṇḍa-praharṣaṁ
manasvinām iva sat samprahāraḥ
Bhagavatam šventraštis lietuviškai: https://veduzinios.lt/publikacija/sri...
Matydama, kad vyras susiruošė į Himalajus, kur, tarsi kariai gavę stiprų priešo kirtį, džiaugsmą patiria paėmusieji į rankas sannyāsio lazdą, ištikimoji, skaisčioji Gāndhārī, Kandaharo [ar Gāndhāros] karaliaus Subalos duktė, nusekė paskui savo vyrą.
Komentaras: Saubalini, arba Gāndhārī – karaliaus Subalos duktė ir karaliaus Dhṛtarāṣṭros žmona – ištikimos žmonos pavyzdys. Vedų kultūroje ypatingai rūpinamasi, kad išaugsiančios mergaitės taptų doros ir ištikimos žmonos, ir Gāndhārī yra istorija kaip viena tokių moterų. Lakṣmijī Sītā-devī taip pat buvo garsaus valdovo duktė, tačiau ir ji drauge su vyru Viešpačiu Rāmacandra išėjo gyventi į mišką. Moteriai nebūtina išeiti iš namų, o išėjus vyrui, ji gali grįžti pas tėvą, bet Gāndhārī, kaip ir dar ne viena žmona, nesvyruodama nusekė paskui savo vyrą. Kai Vidura kalbėjo Dhṛtarāṣṭrai apie būtinybę atsisakyti pasaulio, Gāndhārī buvo šalia savo vyro. Dhṛtarāṣṭra nepaprašė žmonos eiti su juo, nes buvo kupinas ryžto, kaip didvyris karas, stoti į mirtiną mūšį. Jis nutraukė ryšius su žmona bei giminaičiais ir nutarė išeiti vienas. Tačiau skaisčioji Gāndhārī nutarė būti su vyru iki paskutinės akimirkos. Mahārāja Dhṛtarāṣṭra tapo vānaprastha. Šiame gyvenimo etape žmona gali gyventi su vyru ir laisva valia jam patarnauti. Bet kai vyras duoda sannyāsos įžadus, žmona nebegali ilgiau su juo būti. Sannyāsis laikomas mirusiu visuomenei, ir jo žmona, netekdama jokių ryšių su buvusiu vyru, formaliai tampa našle. Mahārāja Dhṛtarāṣṭra ištikimos žmonos netstūmė, ir ji išėjo drauge su vyru, pasiruošusi iškęsti visus sunkumus. Sannyāsa lazdą – tai pasaulio atsižadėjimo simbolis. Egzistuoja dvi sannyāsų kategorijos. Māyāvādos filosofijos, kurios pradininkas buvo Śrīpāda Śaṅkarācārya, pasekėjai davę sannyāsos įžadus gauna vieną lazdą (eka-daṇḍa), o vaiṣṇavų filosofijos pasekėjai – tris, sudėtas draugen (tri-daṇḍa). Sannyāsis māyāvādžis vadina ekadaṇḍi-svāmiais, o sannyāsis vaiṣṇavas – tri-daṇḍi-svāmiais, tiksliau tridandi-gosvāmiais, norint pabrėžti tarp jų egzistuojantį skirtumą. Ekadaṇḍi-svāmiai keliauja į Himalajus, o vaiṣṇavų sannyāsiai labiau traukia Vṛndāvana ir Puris. Vaiṣṇavos sannyāsiai – tai narottamos, o māyāvādžiai sannyāsiai – dhīros. Mahārāja Dhṛtarāṣṭra Vidura patarė eiti dhīros keliu, nes jis nebuvo pasirengęs išsyk tapti narottama.
Translation: The gentle and chaste Gāndhārī, who was the daughter of King Subala of Kandahar [or Gāndhāra], followed her husband, seeing that he was going to the Himālaya Mountains, which are the delight of those who have accepted the staff of the renounced order like fighters who have accepted a good lashing from the enemy.
Purport
Saubalinī, or Gāndhārī, daughter of King Subala and wife of King Dhṛtarāṣṭra, was ideal as a wife devoted to her husband. The Vedic civilization especially prepares chaste and devoted wives, of whom Gāndhārī is one amongst many mentioned in history. Lakṣmījī Sītādevī was also a daughter of a great king, but she followed her husband, Lord Rāmacandra, into the forest. Similarly, as a woman Gāndhārī could have remained at home or at her father’s house, but as a chaste and gentle lady she followed her husband without consideration. Instructions for the renounced order of life were imparted to Dhṛtarāṣṭra by Vidura, and Gāndhārī was by the side of her husband. But he did not ask her to follow him because he was at that time fully determined, like a great warrior who faces all kinds of dangers in the battlefield. He was no longer attracted to so-called wife or relatives, and he decided to start alone, but as a chaste lady Gāndhārī decided to follow her husband till the last moment. Mahārāja Dhṛtarāṣṭra accepted the order of vānaprastha, and at this stage the wife is allowed to remain as a voluntary servitor, but in the sannyāsa stage no wife can stay with her former husband. A sannyāsī is considered to be a dead man civilly, and therefore the wife becomes a civil widow without connection with her former husband. Mahārāja Dhṛtarāṣṭra did not deny his faithful wife, and she followed her husband at her own risk.
The sannyāsīs accept a rod as the sign of the renounced order of life. There are two types of sannyāsīs. Those who follow the Māyāvādī philosophy, headed by Śrīpāda Śaṅkarācārya, accept only one rod (eka-daṇḍa), but those who follow the Vaiṣṇavite philosophy accept three combined rods (tri-daṇḍa). The Māyāvādī sannyāsīs are ekadaṇḍi-svāmīs, whereas the Vaiṣṇava sannyāsīs are known as tridaṇḍi-svāmīs, or more distinctly, tridaṇḍi-gosvāmīs, in order to be distinguished from the Māyāvādī philosophers...
Śrīmad Bhāgavatam (Bhāgavata Purāṇa) book: https://vedabase.io/en/library/sb/1
Информация по комментариям в разработке