Sutikite rytą dvasingai - ateikite į paskaitą Kaune, Savanorių pr. 37
Šrimad Bhagavatam (Bhāgavata Purāṇa) 1.13.31 - JM Ekačakra pr.
ajāta-śatruḥ kṛta-maitro hutāgnir
viprān natvā tila-go-bhūmi-rukmaiḥ
gṛhaṁ praviṣṭo guru-vandanāya
na cāpaśyat pitarau saubalīṁ ca
Bhagavatam šventraštis lietuviškai: https://veduzinios.lt/publikacija/sri...
Mahārāja Yudhiṣṭhira – žmogus, kurio priešas dar negimė, – baigė kasdienes ryto apeigas: sukalbėjo maldas, atliko saulės dievui deginamąją auką, pagerbė brahmanus dovanodamas jiems grūdų, žemės, karvių bei aukso ir įžengė į rūmus išreikšti pagarbos vyresniesiems. Tačiau nei dėdžių, nei tetos, karaliaus Subalos dukters, čia nebuvo.
Komentaras: Mahārāja Yudhiṣṭhira, būdamas nepaprastai dorovingas valdovas, kasdien atlikdavo visas šeimos žmogui nurodytas religines apeigas. Šeimos žmonės turėtų anksti keltis ir nusimaudę pagarbinti maldomis namų Dievybes, užkurti šventą ugnį, paukoti brahmanams žemių, karvių, grūdų, aukso ir t.t., o paskui nusilenkti vyresniesiems šeimos nariams ir deramai juos pagerbti. Kas nepajėgus vykdyti śāstrų nurodymų, to negalima vadinti doru žmogumi – teorinių žinių tam nepakanka. Šiais laikais šeimos žmonės gyvena visiškai kitaip: keliasi vėlai ir lovoje geria arbatą, nesirūpindami švara ir ignoruodami anksčiau minėtas apsivalymo apeigas. Vaikai perima tėvų įpročius ir taip vis labiau degraduoja. Ir kol naujų kartų nepradės bendrauti su sādhu, iš jų negalima tikėtis nieko doro. Materialistiniai žmonės turėtų imti pavyzdį iš Dhṛtarāṣṭros ir klausytis tokių sādhu kaip Vidura pamokymų – taip jie atsispirs šiuolaikinio gyvenimo įtakai. Taigi Mahārāja Yudhiṣṭhira rūpinosi nerado nei savo dėdžių – Dhṛtarāṣṭros ir Viduros, – nei Gāndhārės, karaliaus Subalos dukters. Jam labai rūpėjo juos pamatyti, todėl jis kreipėsi į Sañjaya, Dhṛtarāṣṭros asmens patarėją.
Translation: Mahārāja Yudhiṣṭhira, whose enemy was never born, performed his daily morning duties by praying, offering fire sacrifice to the sun-god, and offering obeisances, grains, cows, land and gold to the brāhmaṇas. He then entered the palace to pay respects to the elderly. However, he could not find his uncles or aunt, the daughter of King Subala.
Purport
Mahārāja Yudhiṣṭhira was the most pious king because he personally practiced daily the pious duties for the householders. The householders are required to rise early in the morning, and after bathing they should offer respects to the Deities at home by prayers, by offering fuel in the sacred fire, by giving the brāhmaṇas in charity land, cows, grains, gold, etc., and at last offering to the elderly members due respects and obeisances. One who is not prepared to practice injunctions prescribed in the śāstras cannot be a good man simply by book knowledge. Modern householders are practiced to different modes of life, namely to rise late and then take bed tea without any sort of cleanliness and without any purificatory practices as mentioned above. The household children are taken to practice what the parents practice, and therefore the whole generation glides towards hell. Nothing good can be expected from them unless they associate with sādhus. Like Dhṛtarāṣṭra, the materialistic person may take lessons from a sādhu like Vidura and thus be cleansed of the effects of modern life.
Mahārāja Yudhiṣṭhira, however, could not find in the palace his two uncles, namely Dhṛtarāṣṭra and Vidura, along with Gāndhārī, the daughter of King Subala. He was anxious to see them and therefore asked Sañjaya, the private secretary of Dhṛtarāṣṭra.
Śrīmad Bhāgavatam (Bhāgavata Purāṇa) book: https://vedabase.io/en/library/sb/1
Информация по комментариям в разработке