Surastas garsusis Antašavos bažnyčios varpas. Pasakoja ūkininkas, paminklosaugininkas ir klebonas

Prieš keletą savaičių Lietuvą apskriejo sensacinga žinia, kad Kupiškio rajone ūkininkas po žeme aptiko įspūdingą radinį – prieš 82 metus dingusį legendinį Antašavos bažnyčios varpą.

Medinė Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčia yra Kupiškio rajone, Antašavos miestelyje, prie Vabalninko–Kupiškio kelio. Pastatyta ji 1862-aisiais, yra netradicinių formų, stačiakampio plano, vienanavė. Pasakojama, kad varpas iš šios bažnyčios varpinės buvo nukeltas 1942 metais, baiminantis, kad atėję rusai jį pagrobs, išlydys ir panaudos karo reikmėms.

Žmonės nuo seno žinojo, kad varpas yra kažkur užkastas, tačiau niekam iki šiol nebuvo pavykę jį rasti. Laimė nusišypsojo jaunam vietos ūkininkui Laurynui Družui.

Ūkininką L. Družą, Kupiškio rajono savivaldybės paminklosaugininką Vytį Zavacką ir Antašavos parapijos kleboną Rimantą Gudelį kalbina žurnalistas Vytautas Markevičius.

Kaip ūkininkas susidomėjo šio varpo istorija? „Istorija prasidėjo gan senokai. Man buvo gal penkiolika metų. Apie tai pirmą kartą sužinojau iš tėvo, vėliau iš kaimo bendruomenės žmonių. Sklido įvairūs gandai, kad galimai kažkada kažkas slėpė varpą, tačiau niekas nieko konkrečiai nepasakė, tai nusprendžiau pats įsitikinti“, – sako L. Družas.

Pasak jo, apie galimą varpo slėpimo vietą pirmoji jam papasakojo dėdės sesuo: „Ji man rodė, tačiau tuomet aš buvau mažas. Pamenu iš pasivaikščiojimo. Neturėjau geros įrangos, o su paprasta įranga paieškos greitai baigdavosi.“

„Vis galvodavau, kad varpas vis dėlto turėtų būti, ir nepaleisdavau tos minties, nors aplinkiniai teigė, jog jis jau buvo iškastas sovietmečiu. Žinau, kad varpo buvo ieškoma, tačiau nesėkmingai“, – prisipažįsta Laurynas.

Tuomet jis įsigijo profesionalią įrangą, kuri aptinka objektus net keturių metrų gylyje. Antašavos bažnyčios varpas buvo atrastas poros metrų gylyje.

„Varpas idealios būklės, – tikina ūkininkas. – Tiek varpas, tiek medis mažai paliesti korozijos. Pats varpas atrodo kaip naujas.“

Tačiau jis neturi šerdies, skambalo. „Labai gaila, aš dar tikėjausi, kad jis bus kažkur netoliese, ieškojau, bet rasti nepavyko. Jis greičiausiai buvo nukabintas tą naktį, kai buvo slėptas. Žinau tik tiek, kad čia kažkur gyvena tų vyrų, kurie slėpė varpą, dukros. Pasakojama, kad vienas iš jų tą šerdį nukabino, suvyniojo ir paslėpė savo namuose. Gal pavyks rasti. Labai norėčiau, kad atsirastų originalas“, – viliasi L. Družas.

Daugiau: https://www.bernardinai.lt/ukininkas-....