Maršrutas nr. 42 - Palanga ir Šventoji

Ginčai dėl Šventosios taip pat ir Palangos su kaimynais latviais truko ne vienerius metus ir tik 1921-siais, arbitražo sprendimu - Šventosios uostas ir 5 km jūros kranto į šiaurę nuo upės žiočių atiteko Lietuvai. Tarpukaris – Šventosios aukso amžius - pradedami uosto atkūrimo darbai. Lietuvai praradus Klaipėdą – tai buvo vienintelis išėjimas į Baltijos jūrą. Prie šventosios upės žiočių pradėta pietinio ir šiaurinio molų statyba. Įdomiausias vadinamasis daniškas Šventosios uosto statybos laikotarpis, lietuviai kreipėsi į Daniją, kuri garsėjo statybų specialistais. Pasak jų, Šventosios uostas turėtų būti sūriavandenis.
Ekspertai: Antano Mončio šeima – vaikai – Andrea ir Sabina bei dukterėčia Loreta Turauskaitė, architektūros istorikas Paulius Tautvydas Laurinaitis ir šventojiškis kraštotyrininkas Mikelis Balčius.
Objektai: Šventosios uostas, žvejų vilos, žvejų namai, skulptoriaus A. Mončio namas – muziejus.