Karybos ekspertas Darius Antanaitis – apie įtampą Artimuosiuose Rytuose ir „Hezbollah“ sunaikinimą

Augant įtampai Artimuosiuose Rytuose, JAV, taip pat Vokietija atšaukia savo ambasadų darbuotojus iš Libano ir ragina minėtų šalių piliečius kuo greičiau išvykti iš konfliktų regiono. Leidimas Ukrainai naudoti tolimojo nuotolio ginklus prieš Rusijos teritorijoje esančius strateginius taikinius kol kas negautas. Vladimiras Putinas paragino pakeisti Rusijos branduolinio atgrasymo doktriną.

Šiuos ir kitus svarbiausius pasaulio įvykius komentuoja karybos ekspertas, atsargos majoras Darius Antanaitis. Jį kalbina žurnalistas Vytautas Markevičius.

Aštrėjant Izraelio ir „Hezbollah“ konfliktui, JAV valstybės departamentas ambasados Beirute darbuotojų šeimoms šeštadienį nurodė palikti šalį ir leido išvykti. Panašiai pasielgė Vokietija, kuri pareiškė, kad išveš diplomatų šeimas ir sumažins darbuotojų skaičių savo misijose Izraelyje, Libane ir Vakarų Krante. Izraelio kariuomenė šeštadienį paskelbė, kad per smūgį Beirute žuvo „Hezbollah“ lyderis Hassanas Nasrallah. Taip pat pranešama apie dar mažiausiai dviejų „Hezbollah“ vadų žūtį.

„Izraelis dar kartą įrodė, kad puikiai išplėtota žvalgyba ir prevenciniai smūgiai yra tobula atgrasymo priemonė. Dabar praktiškai visa teroristinės grupuotės „Hezbollah“ vadovybė yra sunaikinta. Tai liudija, kad „Hezbollah“ praranda savo vertę ir galimybes. Kai mes kalbame apie vadovybės sunaikinimą, vadinasi, kalbame apie proto sunaikinimą. Tai yra žmonės, kurie galėjo planuoti, kurie galėjo daryti įtaką, kurie galėjo įsakyti, kurie turėjo ryšių“, – teigia D. Antanaitis.

Anot jo, vadai yra labai vertingas taikinys. Izraelis praktiškai sunaikino „Hamas“ teroristinę grupuotę, o dabar praktiškai sunaikino „Hezbollah“ teroristinę grupuotę. „Nors mes dažnai abejojame, kad tai įmanoma padaryti, tačiau istorija daug kartų įrodė, jog teroristines grupuotes įmanoma sunaikinti sunaikinus jų vadovybę“, – sako karybos ekspertas.

Vienas svarbiausių praėjusios savaitės įvykių – Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitas JAV, jo susitikimas su Amerikos prezidentu Joe Bidenu, kandidatais į JAV prezidentus Kamala Harris ir Donaldu Trumpu, taip pat V. Zelenskio kalba Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje. Kokia šio vizito svarba, kokie rezultatai pasiekti ir nepasiekti?

„Visų pirma mes nežinome, kas pasiekta ir kas nepasiekta. Viską sprendžiame iš nuogirdų ir nuomonių ar atgarsių. Tai, kas iš tikrųjų priimtina, nebus viešai paskelbta. Jeigu buvo sutarta dėl kažkokios ginkluotės, apie tai bus pranešta po to, kai ta ginkluotė bus panaudota, nes karas nėra realybės šou. Karui būdingas slaptumas, staigus judėjimas ir pan.

Apie tai, ką mes matėme – man didžiausią įspūdį padarė, kad Donaldas Trumpas vis dėlto susitiko su Zelenskiu, nors prieš tai teigė, jog nesusitiks. Manau, tai yra labai teigiamas postūmis, nes kitu atveju tiesiog nebūtų susitikęs.

O kas pasiekta ir kas nepasiekta? Galime spekuliuoti daug, bet nė vienas nebūsime teisus. Jeigu kalbame apie ilgojo nuotolio raketas, tai vėlgi turi būti procedūros – ar buvo suderintos procedūros panaudoti raketas. Nes jeigu tu duodi bet kuriam žmogui raketą – ką jis gali su ta raketa padaryti? Raketa turi būti valdoma – kas ją valdys? Todėl manau, bus labai panašiai, kaip ir su įvairios ginkluotės perdavimu Ukrainai“, – aiškina D. Antanaitis.

Karybos eksperto tvirtinimu, mes puolame į paniką vien dėl to, kad patys sau nupiešėme kažkokį vaizdą: „Kalbėti apie prezidento Zelenskio vizito JAV metu pasiektus rezultatus turėtume be emocijų ir tuomet, kai pamatysime pokyčius mūšio lauke.“

V. Zelenskio vienas svarbiausių tikslų buvo gauti Vašingtono leidimą smogti tolimojo nuotolio ginklais taikiniams Rusijos teritorijoje. Kodėl jis kol kas negautas ir ar bus gautas – to nėra žinoma. Nors skelbiama, kad Ramšteino susitikime, kuriame ketina dalyvauti ir JAV prezidentas J. Bidenas, šis klausimas dar bus svarstomas. Vokietija penktadienį patvirtino spalio 10–12 dienomis vyksiantį J. Bideno vizitą, kurio metu bus surengtas tarptautinis susitikimas karinei paramai Ukrainai aptarti.

„Man būtų keista, jeigu apie ginklų sistemų tiekimą Ukrainai būtų pranešta pompastiškai, panašiai kaip apie kokio nors naujo drabužių salono atidarymą. Aš labai abejoju, ar taip bus. Po kiekvieno susitikimo, kuris turėtų turėti slaptumo žymą, neturėtų kažkas išeiti ir pompastiškai pasakyti – dabar mes leidžiame Ukrainai naudoti tą ir tą. Todėl aš manau, reikia turėti santūrumo, rimties ir pabandyti tai suvokti“, – sako D. Antanaitis.

Daugiau: https://www.bernardinai.lt/d-antanait....